Mamytei
Tai tu mano saulė, aš tavo saulytė,
Kiti mus vadina: mama ir dukryte.
Kai rytą pabudus, tave pamatau,
Mane pamyluosi – tikrai aš žinau.
Jei liūdna – paguosi, priglausi šalia,
Švelniai pabučiuosi į skruostus mane.
Iš džiaugsmo širdelė maža suspurdės,
Kai mano rankytės tave vėl apglėbs.
Laimingos mes būsim nuo šiolei abi,
Nes tu man, mamyte, brangiausia esi.
Mamai
Žibutės melsvą žiedą
Nešu tau dovanų
Ir noriu pasakyti:
Karštai tave myliu.
Paimk iš mano rankų
Puokštelę šių gėlių,
Žinau, kad ji mažytė,
Tik tiek šiandien galiu.
Kai didelis užaugsiu,
Galingas, kaip karys,
Gėlių aš tau priskinsiu
Gal milijonus tris.
Te šypsosi saulytė
Šiandieną danguje.
Myliu tave, mamyte,
Labai myliu tave.
……………………..
Šiandieną išmokau aš MAMA rašyti,
Nereikia jau nieko pagalbos prašyti.
Nupiešiu ant lapo dar puokštę gėlių,
Nunešiu šį piešinį jai dovanų.
Juk šiandien jos šventė – Mamyčių diena,
O ji man pasauly yra tik viena.
MAMOS DIENA
Šį rytą, kai saulutė
Linksmai nusišypsos,
Skubėsime su tėčiu
Pasveikinti mamos.
Įteiksime jai puokštę
Pavasario žiedų,
Bučiuosim ir sakysim,
Kad mylime abu.
Tik neliūdėk, mamyte,
Neverki – niekada.
Šypsokis, būk laiminga,
Juk tavo ši diena.
……………………………
Kas kelia mus kas rytą – kas?
Kas supina ilgas kasas?
Kas verda mums gardžius pietus?
Ir kas sutvarko žaisliukus?
Kas seka pasakas ilgas?
Kas pagalvę pataiso – kas?
Kas mus prieš miegą pabučiuoja,
Lopšinę gražią padainuoja?
Ne fėjos tai gera ranka,
Padaro visą tai – mama.
Už tai aš ją labai myliu,
Nes tokią vieną tik turiu.
………………….
Mamytei
Tau, mamyte, šitos gėlės,
Tau saulutės spinduliai.
Tau dangaus beribis mėlis,
Pievoj skraidantys drugiai.
Tau ant savo mažo delno
Karštą bučinį nešu,
Apkabinsiu, nepaleisiu,
Nes labai tave myliu.