Pritrūkau aš duonelės, parduotuvėn einu,
o netrukus kąsnelį jau į burną dedu.
Jis mažytis paklausia nebyliu žodeliu
Ar šiandieną aš dirbau, ar dorai gyvenu?
Duonos priesakas senas, kaip ir žemė pati –
darbas žmogų išgano meilei šviečiant širdy.
Daiva Č.
Atkeliavo Rudenėlis į svečius aplankyti “Ramunėlės” vaikučius, daug keliavo ir išalko, o pajautęs duonos kvapą ėmė seilę varvint… Čia vaikai jam į pagalbą atskubėjo, duonele jį pavaišino ir kaip kepti pamokino:)
