Patirtinis mokymas tai mokymas iš patirties, mokymasis darant/veikiant, aktyvus mokymasis.
Vaikams tenka savo idėjas apmąstyti, atrasti būdus jas paversti realybe ir suprasti, ką naujos patirtys pridėjo prie asmenybės koliažo.
Patirtinis mokymas – skatina vertinti procesą, o ne lenktyniauti dėl pasiekimų.
Taikydami šį metoda vaikai žinias sugeria per asmeninę patirtį, įsitraukę į veiklas, kurioms jiems tenka patiems pasiruošti, sugalvoti, kaip įgyvendinti savo sumanymus, paskui apmąstyti, ką pavyko padaryti, ir taip tobulėti.
Svarbūs patirtinio mokymo(si) komponentai:
Tinkama, palanki veikloms aplinka.
Patirtis, kur suaugęs ne nurodinėja, o skatina pačiam atrasti, mąstyti.
Tempas, kurį pasirenka kiekvienas vaikas individualiai.
Patirties apgalvojimas – kas ir kodėl pavyko, kodėl reikėjo daryti būtent taip, ką galima keisti, kas patiko, kaip paveikė.
Ateities planavimas – kaip kitą kartą padaryti geriau.